Kartais man viskas viskas atrodo taip keista. Viskas atrodo kitaip negu buvo, o tada susimąstau - gal ne viskas, gal tai aš tapau [tampu?] kitokia? Atrodo, kad tai, kad buvo atrodo dar palyginus neseniai - prieš metus, dabar taip pasikeitė, kai kurie dalykai tapo svetimi, kažko teko išsižadėt, kažkas pats pamažu, nejučiomis traukiasi iš mano gyvenimo. Žinau, kad reikia judėt pirmyn, priimt visus gyvenimo iššūkius, džiaugtis tuo, ką tau duoda gyvenimas, vertinti kiekvieną patyrimą, vertinti įgaunamą patirtį ir t.t. Bet aš kartais taip noriu, kad viskas sustotų. Būtų taip kaip yra tą tobulą, trumpą laimės akimirką, kai nežinia kodėl tau pasidaro taip gera gera, kad norisi, jog tai tęstųsi amžinai ir tau nieko daugiau nereiktų. Pastebėjau, jog dabar tokios laimės akimirkos užplūsta retai. Gal kažką darau negerai? Gal kažką reikia keisti? Aš tik noriu, kad į dabartinį mano gyvenimą įsiveržtų koks mažytis šviesos spindulėlis ir nušviestų mano vidinį pasaulį ryškia laimės šviesa. Labai labai noriu.
Subscribe to:
Rašyti komentarus (Atom)
0 Comments:
Post a Comment