Kaip aš norėčiau...

Sėdžiu ir galvoju, kaip nežmoniškai dabar norėčiau pamatyt kelis žmones šalia savęs. Kaip norėčiau susigrąžint tai, ką esu praradus per savo bukumą. Kaip norėčiau atsikratyt kaltės jausmo, kuris mane slegia. Kaip norėčiau suprast tai, kas man nesuprantama, bet labai svarbu. Kaip norėčiau turėti daugiau kantrybės. Kaip norėčiau, kad kiti mane suprastų net ir po paties keisčiausio poelgio jų akimis. Kaip norėčiau, kad kuo greičiau praeitų viskas, kas mane skaudina tiek fiziškai, tiek emociškai. Kaip norėčiau grįžti į tas geras dienas ir nejausti beprotiško nerimo širdy, kuris tikrai kankina. Kaip norėčiau mokėt atsivert tada kai būtina ir mokėt užsivert laiku, kad kitas negalėtų tuo pasinaudoti blogais tikslais. Kaip norėčiau išmokt sakyti tiesą be baimės ir visiškai išraut melą iš savo gyvenimo. Kiek aš dar daug daug norėčiau, bet ar viską įvykdyti galėčiau? [Ne! Ne? Nežinau...]